Kur dingo praktiškumas?


Dabar visi tartum pamišę – “crazy” durų kilimėlis (neduokdie kas nors į jį kojas nusivalys), fototapetai su šeimos atvaizdais (kad visi matytų, kokie jie laimingi ir dar gerai gyvena, kad gali sau tai leisti), spindintys stikliniai stalai virtuvėse (negi tai iš tiesų praktiška??) ir t.t.. Rodos, svarbiausi dalykai šiam gyvenime žmogui yra sienų dekoravimas, įmantrūs batai (svarbu, kad kiti tokių neturėtų), mažas nususęs šunelis tūkstančius kainuojančioje rankinėje ir bent jau trys gigantės žvakės ant kiekvieno namų staliuko. Ai, ir knyga šalia (geriausia, jei kokia filosofinė, atseit, išminties kupina, arba namų interjero vadovas). O visa tai vienija vienas supuvęs klausimas – ką apie tai pasakys kiti? Na gerai, dekoratyviniai dažai ant sienų – viskas tvarkoje. Tai geras būdas atnaujinti namus neišleidžiant krūvos pinigų. Mažas drebantis šunelis – irgi, jeigu jis tikrai apsuptas meile ir rūpesčiu. Bet negi žmogus palaipsniui tampa toks bukaprotis, kad svarbiausias dalykas jam yra įsigyti kažką, ko jam tikrai nereikia, bet kiti to dar neturi, o be to – kaip super atrodo! Kodėl visi pamiršo tokį paprastą žodį – praktiškumas. Viešpatėliau, koks tai geras dalykas tas praktiškumas. Net visos mano kalėdinės dovanos visada būna praktiškos. Sakysite, ir jūs dovanojate vieni kitiems kojines? Bet praeitą žiemą dovanų gavau tokias kojines, kurių nė negaliu apsimauti!! Aplipdytos seniais besmegeniais, baltos, su blizgučiais – nors ant sienos kabink. „Bet kiek jos kainavo!!!“ – pasakytų šitas pasistengęs Kalėdų senelis. Aš, aišku dovanotam arkliui į dantis nežiūriu, bet man kyla elementarus klausimas – kur dingo praktiškumas? Aš artimiesiems stengiuosi padovanoti tokias kojines, kurias jie galėtų – na taip, nešioti. Ir dažnai šiltas, patogias. Pilkas, rudas, juodas arba raudonas. Nors spalva daug reikšmės neturi. Svarbiausia pats požiūris į tai, ką perki – ar tai tikrai panaudosi?

Taip, šventės – puikus įrodymas žmogaus bukėjimo ir pasidavimo masinei psichozei dėl nepraktiškų, tačiau originalių daiktų. Dar vienas puikus pavyzdys – vestuvės. Bet turbūt kiekvienas matėte ir patyrėte tą nejaukumo jausmą, kai šventės metu nė negali ramiai atsipalaiduoti – tarsi visa “madinga-stilinga-kitoniška” aplinka verčia stoviniuoti kur atokiau, pernelyg neįsigilinant į šventės esmę.

Žmonės, nepersistenkite.


Leave A Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *